Dešimt smagių potyrių atgimstančiame Tailande

Parašė: Kristina Stalnionytė

Jei pažvelgtumėt į Pietų Tailandą iš paukščio skrydžio, pamatytumėt, kaip žalios garbanotos kalvos leidžiasi į baltą smėlį ir kaip bangos plaka vandenyje išmėtytas salas. Šalies viduryje išvystumėte krintančių krioklių, lotosais pražydusių ežerų, saulėlydžio nuauksintų ryžių terasų. Šiaurėje stovint ant kalvos atrodo, kad miškas driekiasi į tolį iki mėlyno dangaus. Tarp lapų spindinčios šventyklos, pasipuošę stogų kupetomis, primena pūstus mergaičių milžinių sijonus. Užlipę klostėmis vienas ant kito, viršuje stogai pasibučiuoja, ir vėl laipteliais šokčioja žemyn. Gražuolių suknios – baltos, žydros, rausvos ar auksinės, net visų vaivorykštės spalvų. Senolių jos jau sudėvėtos ir dėmėtos, lyg iš vintažo parduotuvės. 

Tailando grožybes aplankyti galima ne tik keliaujant su agentūra ar nuomotu automobiliu, bet ir vietos autobusu bei geležinkeliu. Pastarasis driekiasi išilgai visos šalies, nuo Čiang Majaus Šiaurėje iki Pietuose įsitaisiusios Malaizijos, taip pat – į Rytus ir į Vakarus. O ko nesiekia geležinkelis ir autobusai, lengva pasiekti tuktuku. Kai ateis saugus kelionėms metas, vėl skubėsiu į šią geraširdžių žmonių šalį. Šypsosiuos draugiškoms akims, trauksiu į plaučius smėliuotą jūros vėją, lauksiu prie čirškančios keptuvės, kol gatvės šefas kepins mano užsakytus makaronus. Argi ne stebuklas, kad Tailande, kurį kasmet aplanko 40 milijonų užsieniečių, vis dar galima rasti ramių, nuošalių paplūdimių, tuščių salų? Tokie atradimai tikrai vilioja.

Kad šiuo sudėtingu laikotarpiu po šalį keliaujantys tajai bei keliones planuojantys svetimšaliai turistai jaustųsi saugūs, neseniai įvesta naujovė - SHA sertifikatai. Jie išduodami tik aukštą higienos ir saugumo lygį atitinkančioms turizmo srities ir paslaugų įmonėms. Tokius sertifikatus turinčiuose viešbučiuose, turizmo agentūrose, transporto įmonėse ar biuruose griežtai laikomasi Visuomenės sveikatos ministerijos nurodytų Covid-19 kontrolės taisyklių, įstaigos nuolat tikrinamos sveikatos apsaugos tarnybos. 

Šią naujovę įsteigusi Tailando turizmo valdyba (TAT) neriasi iš kailio siekdama sušvelninti Covid-19 padarinius šaliai ir pagreitinti turizmo paslaugų atsigavimą. Kartu ji siekia visam laikui nacionaliniu mastu pakelti šalies turizmo paslaugų lygį. Pagerinę higienos ir saugos salygas visos įmonės gali gauti sertifikatą, bet nenorėdamos jo prarasti privalo nuolat palaikyti sertifikato keliamus aukštus reikalavimus. Visoje šalyje įvedami naujieji standartai ateityje turėtų tapti kasdienybe. 

Nuo pandemijos pradžios prie Tailando „saugiųjų“ grupės prisijungė per 15 tūkstančių viešbučių ir paslaugų tiekėjų. Jie netiesiogiai skatina ir kitas įmones imtis veiksmų. Šalyje, didžiulį kąsnį pelno atsiriekiančioje iš turizmo verslo, ypač aktualu neatsilikti nuo sąlygas gerinančių konkurentų. Keletą kartų per savaitę atnaujinamas pranašiųjų įstaigų sąrašas skelbiamas viešai, juo patogu vadovautis renkantis viešbučius, restoranus, turizmo agentūras.

Kad atidarius sienas užsieniečiai galėtų saugiai keliauti bei sekti Covid-19 padėtį nemokėdami kalbos, tajai sugalvojo ir kitą naujovę – Travel SIM kortelę, parduodamą visuose tarptautiniuose Tailando oro uostuose. Įsidėję šią jau kelis mėnesius veikiančią kortelę į telefonus, keliautojai apie pasikeitimus bei naujienas kasdien informuojami SMS žinutėmis per vietos mobiliojo ryšio operatorius. Žinutės siunčiamos anglų, tajų ir kinų kalbomis. Su tokia kortele po šalį keliauti kur kas patogiau, nes galima pačiam stebėti padėtį, spręsti, kur važiuoti, o kur ne. O čia keletas idėjų, ką smagaus Tailande galima nuveikti.

Kol neišvydau tajų žemės, net sapnuose neįsivaizdavau tokio šventyklų skaičiaus ir formų įvairovės. Vien Bankoke yra per keturis šimtus šventyklų, o kiek jų visoje šalyje - kažin ar kas nors suskaičiavo. Viena už kitą gražesnės, meniškesnės, įdomios savo istorija ar šiaip jaukios bei tajų mylimos. O jau meno kūrinių! Įžengus į šventyklų kiemus išnyra smailūs stupų stogai, eilės susodintų auksu tviskančių Budų skulptūrų, pribloškia dideli sėdinčių ir gulinčių Budų biustai. Ausys ištįsę, akys užmerktos, lyg parimę tarp miškų ir klonių amžinai klausytųsi visatos balso. Didžiausių skulptūrų turbanų viršūnėlės smaigsto dangų, mėgindamos užkabinti protarpiais praplaukiančius skystus debesėlius. Dažname šventyklų komplekse išvysi po keliasdešimt pastatų ir šventyklų, kurių kiekviename – savas Buda ir vis kitokios dekoracijos.

Ten, kur nėra miškų ir palmių, šventyklų pamatytumėt ir ryžių laukuose. Tailando karalystė – viena didžiausių ryžių augintojų pasaulyje. O jau skanumas – tokių Europoje retai paragausi. Ryžiai auga tik ten, kur karšta ir drėgna, kur saulė tvieskia be atvangos dienų dienas. Nenuostabu, kad ryžiams Tailandas patinka. Visa šalis žaliuoja šios kultūros prisodintais plotais, liulančiais viename lygyje lyg pelkės ar kylančiais terasomis į kalvas, ypač šiaurinėje šalies dalyje. Šliur, šliur – braido tarp ryžių nedidukai romių akių tajai, vieni basi, kiti – apsiavę guminiais batais, užsimaukšlinę trikampes, iš bambuko pintas skrybėles. Sodintojų delnai nuo vandens ir žemių suskeldėję, pavargę, bet žvilgsnyje nematyti nė žymės niūrumo. Vos šypteli – gauni giedrą baltadantį atsaką. Šilta ir jauku jau vien nuo šypsenų. 

Tailando šiaurės rytuose, Udon Thani provincijoje, telkšo rožinių lotosų ežeras. Gruodį, sausį ir vasarį siauros valtys raižo veidrodinį jo paviršių, iki horizonto prismaigstytą rožinių žiedų. Ežero dugnas matyti vos už dviejų metrų nuo vandens paviršiaus, bet plotas toks, kad tajai jį vadina jūra. Maždaug dešimties kilometrų ilgio ir penkių kilometrų pločio ežere vairininkai sukioja valtis į kairę ir į dešinę, ieškodami kelio tarp lotosų žiedų. Laisvi jų drabužiai plaikstosi su vėjo gūsiais, bet skrybėlės tvirtai laikosi ant galvų. Gal priklijuotos? Saulei kylant išsiskleidę lotosai apsipila raudoniu, o kartais net atrodo violetiniai. Vandeniui plakantis į bortus, išnyra ir vėl nutolsta rausvos žiedų kupetos. Šesėliai, spalvos, kvapas – pasiplaukiojimas trunka valandėlę, bet mintyse įsirėžia ilgam. Toks lotosų ežeras Tailande ne vienas. Panašių vaizdų išvysite ir Sakon Nakhono provincijoje telkšančiame Nong Hano ežere.

Kiti du gražuoliai ežerai telkšo šalies pietuose, Fatalungo provincijoje. Čia įsikūręs žvejų kaimas Pak Pra. Įprastas vaizdas prie vandens - mažos valtelės ir platūs tinklai, pritvirtinti prie ilgų medinių karčių, pusiau įmerkti į vandenį. Prie pelkėto Thale Noi ežero, kuriame gausu migruojančių paukščių, irgi žydi rožiniai lotosai. Čia išsidriekusiame Thale Noi nacionaliniame parke gausu gyvybės: seklumose braido ilgakojės gervės ir gandrai, arčiau ežero krantų turškiasi pulkai mažesnių paukščių. Šalia Thale Noi plytintį didžiulį Songkhla ežerą susiaurėjimai ir sąsmaukos dalija į tris dalis. Vaizdai panašūs – žvejai, valtys, kartys ir tinklai. Ir begalės grobio tykojančių paukščių. Gražiausia prie šių ežerų saulei leidžiantis, kai ji apšviečia valčių siluetus iš priešingos pusės. 

Tarp Tailando miškų šniokščiantys kriokliai atrodo lyg ištiestos baltos paklodės. Artėjant jos atgyja - vis stipriau ošia, riaumoja. Vėjas neša purslus ant veido negailėdamas. Pro saulės akinių stiklus vaizdas išsilieja, virsta akvarele tapytu paveikslu. Vieni vaizdingiausių krioklių krinta šalies šiaurėje įsikūrusiuose Eravano ir Khlong Lan nacionaliniuose parkuose. Pingo upės intake įsitaisęs Khlong Lan krioklys - 100 metrų aukščio ir 50 metrų pločio. Prie jo dažnai ateina oranžiniais rūbais apsisiautusių vienuolių, fotografuojasi, medituoja, gėrisi vaizdais. Apačioje – ežerėlis, kuriame galima išsimaudyti. Aplink plytinčio kalnuoto parko aukščiausia viršūnė iškilusi beveik pusantro kilometro. 

Plačių baltų paplūdimių apjuostos Tailando pakrantės privilioja daugiausiai poilsiautojų. Vieni paplūdimiai atviri, ilgi, su vaizdingomis vandenyje kyšančiomis salomis, kiti – ankšti, atskirti uolų nuo likusio pasaulio. Išsitiesus tokiame prieš akis nusidriekia žydras vandens plotas ir mėlynas dangus. Aplink filmų vaizdus primenančias salas sukiojasi burlaiviai, baržos, valtys, smėliu ritasi skaidrios bangų juostos. Ypač gražūs Krabi, Koh Samui, Koh Phi Phi paplūdimiai, bet realus gražiųjų skaičius – ne dešimt ir ne dvidešimt, o kur kas daugiau. Nors Tailandą kasmet aplanko minios užsieniečių, čia vis dar galima rasti ramių ir nuošalių vietelių. Koks malonumas išsitiesti tokiame rojuje priešais saulę su kokoso kevale prikrautu puskilogramiu kokosinių ledų...

Šalia žinomų šalies paplūdimių yra ir beveik nepaliestų, mažai žmogaus lankomų salelių. Tailandui priklauso daugiau nei 1400 salų. Vanduo aplink jas toks skaidrus, kad kiaurai persišviečiančiame dugne matyti atsispindintys plūduriuojančių baržų ir laivų šešėliai. Iš tolo laiveliai atrodo lyg įmestos spalvotos dėžutės. Įbridus į vandenį apgaubia skaidri, gaivi vėsa, viliojanti mirkti, iki kol sutems. Jausmas – lyg pleventum ore virš putojančių bangų. Vienoje pusėje - Andamanų jūra, iš kitos pusės lyg didžiulė garbanota galva pūpso medžiais apaugęs kalnas. Nori kitokio vaizdo, gali susirinkęs mantą persikelti laiveliu į kitą salą, arba visą pusdienį plaukioti tarp salų, tik tik trumpam išlipdamas į krantą. Paplūdimiuose netrūksta tajų, norinčių paplukdyti poilsiautojus.

Dar vienas malonumas Tailande – nardymas. Vanduo čia šiltas ir skaidrus visus metus, o nardymo centrų pakrantėse ir salose netrūksta. Tiesa ta, kad net ir nepanėrus visas dugnas žiūrint per akvalangą nuo paviršiaus puikiai matyti bent jau iki dešimties metrų gylio. O žuvų žuvelių! Todėl tinginiams tiks ir pasiplaukiojimas paviršiuje su kauke. Jei vis dėlto rengsitės nardymo kostiumą ir segsitės sunkią įrangą, išvysite dar daugiau. Graži vieta nardyti - Ko Tao koraliniai rifai, esantys Surat Thani provincijoje, Pietų Tailande. Ko Tao saloje gyvenanti bendruomenė jais itin susirūpinusi, ji siekia išsaugoti koralus nuo neatsakingo poveikio ir šiukšlių, ir to paties tikisi iš poilsiautojų. Išvertus iš tajų kalbos Ko Tao reiškia vėžlių salą – ji taip vadinama dėl ilgų laukinių paplūdimių, kuriuose žalieji vėžliai deda kiaušinius. Į Ko Tao, kur yra daug nardymo centrų ir kurortų, galima nuplaukti valtimi iš Samui. 

Nedaug pagražinsiu sakydama, kad masažas Tailande tyko prie kas antro medžio paplūdimyje, o mieste - už visų kampų. Jei matote tajus, susėdusius ant gultų ir šypsenas veide, žinokit - baltadančiai masažistai nori jus pagrobti bent pusvalandžiui. Dar geriau – visai valandai. Ir jiems nė motais, kad ką tik apturėjot tokį malonumą. Profesionalai tuoj pakeis profilį – vietoje tradicinio tajų masažo pasiūlys galvos, pečių, nugaros ar pėdų. Galite nė nepajusti, kaip vėl atsidursite ant gulto. Lapai šlama šiltame vėjelyje, aliejus varva pečiais ir liemeniu... Neįmanoma ištverti neužsnūdus. Kas kita – tradicinis tajų masažas. Jautresni klientai ant gulto gali ir pašokinėti. Dar veido kaukė įdomus dalykas. Oranžinė masė kvepia mangais, geltona - bananais ir papajomis, o nusiplovus oda lieka švelni, gaivi, gyvenimas pasidaro dar gražesnis. 

Gatvėse garsiai šūkaujantys virėjai aukštose apvaliadugnėse keptuvėse varto aštuonkojus ir kalmarus su ryžiais, iš puodų garuoja visokių sukapotų gardumynų aromatai. Kitų šefų keptuvėse – makaronai su viščiukų gabalėliais ar ančių sparneliais. Padažų kvapai kutena nosį ir nevalingai veda prie puodų ir keptuvių. Galima paragauti kepto skorpiono, tarakono ar tarantulo. Arba krokodilo – tam tikslui jie veisiami fermose lyg viščiukai ir pardavinėjami gatvėje po gabalėlį. Specialiai ištempti visomis kojomis į šonus ir vartomi virš ugnies, kad sugundytų kuo daugiau alkanųjų. Laukinėje gamtoje krokodilų gaudyti negalima. Gatvės kepėjai dar ir tikri artistai. Kai kurių šou primena ugnies kamuolių svaidymą į juodą dangų. Prie tokių meistrų nusidriekia ilgiausios alkanųjų eilės. Tailande atostogaujant užsimesti ant juosmens kilogramą – anokia čia nuodėmė. Užtat potyris gomuriui nepakartojamas. 

Dar vienas įdomus faktas pabaigai - Jungtinėse Valstijose leidžiamas žurnalas CEOWORLD 2019 m. Tailando sveikatos sistemą iškėlė į pasaulio pažangiausiųjų dešimtuką. Rikiuojant šalis į eilę nuo geriausios iki blogiausios, atsižvelgta į jose veikiančių sveikatos įstaigų infrastruktūrą, į gydytojų ir personalo pasiruošimą bei kompetenciją, į gydymo kaštus, medikamentų pasiekiamumą ir įperkamumą plačiajai visuomenei bei vyriausybės institucijų pasiruošimą nenumatytoms situacijoms. Išvardintų 89 valstybių sąraše pirmauja Taivanas. Antroji vieta atiteko Pietų Korėjai, trečioji – Japonijai, toliau vardijamos Europos šalys – Austrija, Danija, Prancūzija. Tailandas sąraše – šeštasis. Paskutinėje 89-oje vietoje atsidūrė Venesuela.