Hradec Kralove - Čekijos pilių keliu

Parašė: Aušrinė Šėmienė

 

Dienos atstumu nuo Lietuvos ne tiek jau ir daug lietuviams nežinomų vietų. Viena tokių – Čekijos Hradec Kralovo regionas. Tai ideali vieta nenorintiems pavargti keliautojams, kurie mėgsta studijuoti istorinį paveldą. Hradec Kralovo regione yra net 15 pilių, kurias galima lankyti. Dauguma jų Orlice upės slėnyje ir čekai juokauja, kad tai Čekijos Luaros slėnis.

 

Google Maps content is not displayed due to your current cookie settings. Click on the cookie policy (functional) to agree to the Google Maps cookie policy and view the content. You can find out more about this in the Google Maps privacy policy.

Kukso ligoninė su nepadoriomis skulptūromis

 

Kuksas yra nedidelis kaimas Rytų Bohemijoje, netoli Dvůr Králové. Visais laikais kaimelis garsėjo šaltiniais, kuriuos vietiniai žmonės tikėjo turint gydomųjų savybių. XVII a. pabaigoje visų aplinkinių dvarų savininku tapo grafas Franzas Antonas fon Sporckas, čekiškai – Františekas Antonínas hrabě Šporkas. Jis iškėlė ambicingą tikslą – paversti Kuksą visame pasaulyje žinomu SPA. Po didžiulių statybų, Kukso SPA tapo ne tik puikus, bet ir tuomet garsesnis už Karlsbadą. Į Kuksą galėjo atvažiuoti visi, kas įstengė susimokėti už jo paslaugas. Deja, dabar SPA nebėra, veikia tik viešbutis, restoranas bei muziejus.

 

Kukso ligoninė
Kukso ligoninė / Foto: Aušrinė Šėmienė

 

Bet grįžkime prie grafo fon Sporcko. Jis buvo vokiečių kalba kalbantis literatas ir meno globėjas, vienas žymiausių Vidurio Europos kultūros veikėjų ir intelektualų. Kartu su SPA grafas Kukse pastatė ir ligoninę armijos veteranams, o juos globoti pakvietė  vienuolius ir įrengė jiems vienuolyną. Ligoninė veikė 200 metų iki 1938-ųjų. Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo paversta į „netinkamo elgesio“ jaunuolių sulaikymo centrą. Nuo karo pabaigos iki 1972 m. tarnavo kaip senelių namai.

 

Kukso ligoninė Čekijoje
Kukso ligoninė / Foto: Aušrinė Šėmienė

 

Neseniai atnaujintas barokinis ligoninės kompleksas ir įrengtas muziejus. Reikėjo sutvarkyti stogus, fasadus, įrengti kanalizaciją bei atlikti daugybę kitų atnaujinimo darbų. Pavyzdžiui, buvo atnaujintas už ligoninės esantis vaistažolių sodas, rekonstruotas originalus interjeras, įrengti modernūs kambariai kultūros bei  edukaciniams renginiams. Dabar čia galima apžiūrėti antrąją pagal senumą barokinę vaistinę Centrinėje Europoje,  ji įkurta 1743 metais.

 

Kukso ligoninė Čekijoje
Kukso ligoninė / Foto: Aušrinė Šėmienė

 

Ne mažesnį įspūdį keliautojams daro ir ligoninę supančios skulptūros. Iš viso jų – 24. Įėjimo kairėje – vaizduojančios žmogaus dorybes, – kantrybę, išmintį, dosnumą, meilę, pakantumą..., o dešinėje – ydas, – tinginystę, pyktį, mirtį, ambicijas... Lankytojai pastebi, kad skulptūros dažnai vaizduoja moteris nepadoriomis pozomis. Į šį klausimą gidė mums atsakė, kad skulptūrų autorius austras Mateas Brownas mėgo lankytis viešnamiuose ir įkvėpimo sėmėsi iš jų darbuotojų. 

 

Kuksą puošiančių skulptūrų originalai dabar saugomi patalpoje
Kuksą puošiančių skulptūrų originalai dabar saugomi patalpoje / Foto: Aušrinė Šėmienė

Doudleby pilyje - medžioklės trofėjų kolekcija

 

Viena įspūdingiausių Hradec Kralovo regione – Doudleby pilis, nors ji vis dar restauruojama. Visas jos fasadas iš sgrafito. Bubnų giminė, kuriai priklauso Doudleby pilis, kilusi iš Pilzeno apylinkių, kur turėjo Bubeno pilį. Dėl to ir atsirado giminės herbas – apskritas būgnas. Doudleby renesanso pilis baigta statyti 1590-aisiais ir buvo naudojama kaip medžioklės namelis. Bet Renesansas į Bohemiją atnešė naujas madas, – didikai iš gynybinių pilių ėmė kraustytis mažiau įtvirtintas, ir Doudleby medžioklės namelis tapo nuolat gyvenama pilimi, tiesa, su medžioklės trofėjų kolekcija.

 

Doudleby pilis
Doudleby pilies valgomasis / Foto: Aušrinė Šėmienė

 

1948 metais pilis net keturiasdešimčiai metų atiteko valstybei. Į valdžią atėjus komunistams, paskutinysis pilies valdytojas Adomas Bubna ir jo sesuo Eleonora emigravo į Austriją, vėliau persikėlė į – Australiją. Iš ten grįžo tik 1989-aisiais. Dabar Doudleby turtu rūpinasi Eleonoros sūnus Petras Dujka. Pilies savininkas sako, kad čia yra išlikę 13 renesansinių krosnių, tarp jų ir – didžiausia Čekijoje. Vienos restauravimas kainuoja apie milijoną kronų (apie 40 tūkstančių Eur). Lėšų reikia ir kitoms reikmėms, tad P. Dujka neriasi iš kailio, kad ne tik išlaikytų, bet ir restauruotų nuo sovietų nukentėjusią pilį, – priima vestuvininkus, rengia įmonių vakarėlius, konferencijas, atidarė viešbutį, netgi gamina vyną ir turi vaikams parodyti naminių gyvūnų. 

 

Pilies savininkas Petras Dujka
Pilies savininkas Petras Dujka / Foto: Aušrinė Šėmienė

Kostelec nad Orlicí grafas susirgo

  

Kostelec nad Orlicí pilyje mūsų negalėjo pasitikti pats šeimininkas grafas Františekas Kinskis, nes susirgo koronavirusine infekcija ir visi darbuotojai buvo gerokai išsigandę dėl jo sveikatos, tačiau jie maloniai mums aprodė pilį. Ji pastatyta imperijos stiliumi 1829–1833 metais pagal Vienos architekto Jindřicho Kocho planus grafo Josefo Kinskio užsakymu. 1948 metais, kaip ir visos tapo valstybės nuosavybe. Nors po metų pilis buvo pripažinta kultūros vertybe, 1952 m. pilies pastatai tapo kelių žemės ūkio įstaigų buveine ir tik parkas profesionaliai prižiūrimas. Ūkiniais pastatais pradėjo naudotis gyvulių veisimo stotys, o pilyje įsikūrė jų administracija, vėliau – naujai įkurtas Gyvulininkystės tyrimų institutas, kuris vėliau buvo pervadintas į Kiaulių auginimo tyrimų institutą. 1992 m. suniokota pilis buvo grąžinta Kinskių šeimai ir iki 2008-ųjų restauruojama.  Dabar išsaugoti imperijos stiliaus baldai kartu su kitais daiktais eksponuojami pilies salėse.  

 

Kostelec nad Orlicí pilis
Kostelec nad Orlicí pilis / Foto: Aušrinė Šėmienė

 

Veidrodžių salėje, kur yra puiki akustika, rengiami įvairių muzikos žanrų koncertai, vestuvių ceremonijos. Antrajame aukšte yra parodų erdvė – „Galerie Kinský“, o pirmame – Kostelec nad Orlicí miesto istorijos muziejaus ekspozicija. Taip pat pilyje rengiamos laikinos parodos. Beje, čia galima išvysti ir Kinskių šeimos portretus, – XIX amžiuje net 19 giminės vyrų buvo generolai. Nors Kinskiai nebuvo humanitarai, čia yra įspūdinga 16 tūkst. senovinių knygų biblioteka.  

 

Paskutinis pilies savininkas 74-erių Františekas Kinskis užaugo Prahoje. Dirbo dirbo dizaineriu, prodiuseriu ir režisieriaus padėjėju Čekijos televizijoje, o paskui ilgą laiką įsitraukė į reklamą. 2004 m. jis perėmė administruoti grąžintą Kostelec nad Orlicí dvarą. Be to, yra Kosteleco savivaldybės tarybos ir Hradec Kralovo regioninės tarybos narys, o 2014 m. išrinktas Kostelec nad Orlicí meru.

 

Kostelec nad Orlicí pilis
Kostelec nad Orlicí pilis / Foto: Aušrinė Šėmienė

Pašerk šerną Častolovice pilyje

 

Častolovice pilis vaikus vilioja zoologijos sodu, kur galima šerti gyvūnus. Neišsigąskite, jiems nepakenksite. Gyvūnus čia galima šerti tik vietoje įsigytais specialiais pašarais, kurių parduodama tik limituotas kiekis. Pilies žvėryne gyvena ožkų, elnių, ponių, avių, asilų, lamų, šernų, kurie visi turi vardus. Čia yra ir įspūdingas rožynas su 220 rūšių rožių. Tai – pilies savininkės Dianos Phipps Sternberg užgaida.

 

Častolovice pilies istorija prasideda XIII a., tara Orlice upės pelkynuose buvo pastatyta tvirtovė. Ji daug kartų keitė savininkus, kol XVII amžiaus pabaigoje Častolovice nusipirko aukščiausias Bohemijos karalystės burmistras Adolfas Vratislavas Sternbergas. Tuomet tvirtovė jau buvo perstatyta į renesansinę pilį. Nuo XVII a. iki šiol pilis išliko Sternbergų šeimos nuosavybe. Tiesa, su dviem pertraukomis: vokiečių okupacija Antrojo pasaulinio karo metais ir jos konfiskavimas per 40 metų trukusią komunistų valdžią.

 

Častolovice pilis
Častolovice pilis / Foto: Aušrinė Šėmienė

 

XIX amžiaus antrojoje pusėje Sternbergai dalį Častolovice pilies perstatė tuomet madingu neogotikiniu stiliumi, buvo suprojektuotas ir sukurtas angliško tipo parkas. Tada dabar čia galima pamatyti šių dviejų stilių patalpas.

 

1992 metais, kai vyriausybė priėmė restitucijos įstatymą, pilis buvo grąžinta Sternbergų dinastijos atžalai – Dianai Phipps Sternberg. Ji iš karto ėmė gaivinti parką, buvo pastatytas aptvaras danieliams, o 2005 metais pradėtas kurti mini zoologijos sodas. Pilis restauruota, įrengtas centrinis šildymas. Buvo įkurtas restoranas su modernia virtuve, arbatos kambarys ir muziejus.

 

Vienas įdomiausių kampelių pilyje – vidinio kiemo freskos. Po restitucijos buvo akivaizdu, kad kiemo freskas reikės remontuoti. Po aštuonerius metus trukusių daugybės tyrimų, planavimo ir darbų jos vėl buvo parodytos lankytojams. Visus darbus finansavo viena pilies savininkė.

 

Častolovice pilis
Častolovice pilis / Foto: Aušrinė Šėmienė

Vieno meistro darbas

 

Jei atsibos keliauti po pilis, Třebechovice miestelyje galite aplankyti įspūdingą Kūdikėlio Jėzaus gimimo muziejų. „Muziejus“ iš tiesų yra per stiprus žodis, tame pastate yra tik vienas kūrinys, tačiau koks! Tai – iš medžio išdrožtas Betliejus tą minutę, kai gimsta Kūdikėlis Jėzus. Ir ne šiaip išdrožtas – daugelis detalių juda, – malūnininkai mala grūdus, kepėjai kepa duoną, šachtininkai kasa anglį ir karučiais veža laukan, laikrodis rodo valandas ir t.t.

 

Třebechovice Kūdikėlio Jėzaus gimimo scena yra prieš šimtą metų sukurtas unikalus valstiečio Josefo Probošto, medžio drožėjo Josefo Kapuciáno ir medžio darbininko Josefo Frimlio darbas. Visas kūrinys, įskaitant mechanizmą, kuris verčia figūras judėti, buvo pagamintas iš medžio daugiau kaip prieš šimtą metų. Jo ilgis 6,9 m, aukštis 2,2 m, gylis 1,9 m, o svoris – net 1,2 tonos, neįskaitant važiuoklės, kuria jį galima pervežti. Třebechovice gimimo sceną sudaro daugiau kaip 2 tūkstančiai drožinių. Iš arti sunku aprėpti, o iš toliau – įžiūrėti. Todėl kūrinys dar neapsakomą įspūdį.

 

Tai vienintelis toks kūrinys Čekijoje, todėl 1967 m. jis buvo nugabentas į Pasaulinę EXPO parodą Monrealyje, o po trejų metų rodytas Londone, parodoje „Ideal Home Show“, kurioje jų pamatė Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta.

 

Třebechovice Kūdikėlis Jėzus gimimo scena
Třebechovice Kūdikėlio Jėzaus gimimo scena / Foto: Aušrinė Šėmienė

Išgyvenimo patarimai

 

Pro Hradec Kralovo regioną neveda jokie tarptautiniai keliai, tad norint į jį patekti, teks susiruošti. Dėl šios priežasties čionykščiai žmonės nėra matę daug užsienio turistų, tad nėra ko tikėtis, kad susišnekėsite užsienio kalba, geriau pramokti čekų. Čekų kalba pravers ir studijuojant meniu bei tariantis su padavėjais.

 

Daug kur atsiskaityti reikia grynųjų, kortele nepavyks susimokėti net už tualetą. Užtat jus nudžiugins maisto kainos. Kava čia brangesnė už alų, kurio bokalas kainuoja apie 1,5 Euro, o už limonadą, kurį čia visi mielai geria, prašoma, kiek už taurę vietinio vyno.

 

Nebus problemų pasistatyti automobilį, – stovėjimo aikštelės įrengtos miestelių centrinėse aikštėse. Patogu turistams, tačiau prakeiki tokią tvarką, kai norisi nufotografuoti kokį įspūdingesnį namą. Beje, vietiniai mieliau keliauja dviračiais. Čia tam puikios sąlygos.

 

Turėkite omeny, kad ne visų viešbučių registratūros dirba visą parą, tad net užsisakę kambarį ir atvykę per vėlai, galite likti už durų.

 

Čekijoje patogu keliauti traukiniais. Šios šalies geležinkeliai skatina turistus keliauti traukiniais ir siūlo įsigyti vieną bilietą „OneTicket“, kuris suteikia galimybę keliauti visomis geležinkelio linijomis, neatsižvelgiant į vežėją, mat beveik visos Čekijos traukinių kompanijos yra įtrauktos į bendrojo tarifo sistemą „OneTicket“.

 

Daugiau informacijos galima rasti oneticket.cz svetainėje arba parsisiųsti „OneTicket“ programėlę. Joje galima ne tik ieškoti traukinių jungčių ir nusipirkti bilietus: vienkartinius, taip pat kelių dienų, – 7 ir 30.

Kristinos Stalnionytės knyga Šuarų žemė - pirkti
Kristinos Stalnionytės knyga Kelias į Santjago de Kompostelą - pirkti
Kristinos Stalnionytės ir Ryto Šalnos knyga Peru spalvos - pirkti