Piligrimų keliais į Santjago de Kompostelą

Į kuprinę kraunu miegmaišį, megztinį, šlepetes. Laukia kelias - ilgas, nenuspėjamas. Saulė, vėjas, sulytos žemės kvapas, medžių šnabždesys. Žingsniai nuo aušros lig sutemų. Kai lėtai artėju prie Santjago, nežinau, kuri diena, kiek valandų. Laikas lieka kitame pasaulyje. Daugiau...


Piligrimai atsipūčia nukorę kojas Žemės krašte

Vakariausią Iberijos pusiasalio kyšulį galisai vadina Fistera - Žemės kraštu. Jį nuo Santjago de Kompostelos skiria beveik šimtas kilometrų. Šioje atšiaurioje vietoje, kur siaučia nuožmios audros, į uolas daužydamos bangas, viduramžiais baigdavosi šventosios piligrimų kelionės.  Daugiau...

Šiaurinio šv. Jokūbo kelio žavesys - jūros vaizdai

Rudenį grįžau iš Santjago. “Ir vėl ten buvai?” – stebisi draugai ir pažįstami, mėgindami atspėti priežastis, kurios, anot jų, mane verčia eiti “kryžiaus kelius”. Kai kam kelia nerimą, kad jau penktą kartą buvau Šv. Jokūbo kelyje ir antrą kartą nuėjau daugiau kaip aštuonis šimtus kilometrų. Daugiau...


Portugališkuoju keliu į Santjagą eina tik "piligrimukai"

Lisabonos katedros tarnautojas, ištraukęs iš dėžės naujutėlį piligrimo pasą, išraitė jame mano vardą, taukštelėjo antspaudą ir palinkėjo sekmės. Sumokėjusi už paslaugą tris eurus, 2014 metų rugpjūčio 28- ąją trečią kartą tapau Šv. Jokūbo piligrime.  Daugiau...

Primityvusis kelias į Santjagą – pats seniausias

Primityvusis kelias į Santjago de Kompostelą senesnis už kitus per Ispaniją besidriekiančius Šv. Jokūbo kelius. Juo IX a. pradžioje prie Šv. Jokūbo kapo atjojo pirmasis piligrimas - Astūrijos karalius Alfonsas II. Daugiau...


Prancūziškasis šv. Jokūbo kelias

Šiauriniu Iberijos pusiasalio pakraščiu driekiasi Šv. Jokūbo kelias, dar vadinamas Prancūziškuoju keliu. Persiritęs per Pirėnus, kirtęs Prancūzijos ir Ispanijos sieną, jis jungia virtinę istorinių miestų ir miestelių, senųjų krikščioniškosios religijos centrų, tarp kalnų ir lygumų išsibarsčiusių iki Santjago de Kompostelos. Daugiau...