Puketo sala: atsigaunantys paplūdimiai, musonai ir gibonai

 

Parašė: Kristina Stalnionytė

 

Lėktuvui nusileidus Pukete atsiduriu medicinos darbuotojų rankose. Kad galėčiau išeiti iš oro uosto man atliekamas PGR tyrimas ir nuskenuojama Mor Chana programėlė, kurią telefone įsidiegiau dar prieš išvykdama iš Lietuvos. Tokiomis taisyklėmis tajai saugosi nuo koronaviruso. Formalumai sutvarkyti – pirmyn į tropines atostogas. Tiksliau sakant, į viešbutį laukti tyrimo rezultato. Šis scenarijus dabar taikomas visiems atvykstantiems užsieniečiams pagal Phuket Sandbox programą. 

 

Google Maps content is not displayed due to your current cookie settings. Click on the cookie policy (functional) to agree to the Google Maps cookie policy and view the content. You can find out more about this in the Google Maps privacy policy.

 

Kelias pasisuka į Angsanos viešbutį Lagunos mieste, turintį SHA+ sertifikatą. Pandemijos metu Tailande įvesti SHA sertifikatai išduodami tik aukštą higienos lygį palaikančioms turizmo srities ir paslaugų įmonėms ir tik tokios įstaigos turi teisę dirbti su turistais. Keletą kartų per savaitę atnaujinamas SHA įmonių sąrašas skelbiamas internete, jame yra per 5 tūkstančius viešbučių, iš kurių didžioji dalis - SHA+. Tokiame ir reikia rezervuotis vietą pirmosioms 7 arba 14 nakvynių Pukete, o vėliau galima rinktis ir SHA viešbučius (be pliuso).

 

Angsana Laguna Resort viešbučio restoranas primena šventyklą
Angsana Laguna Resort viešbučio restoranas primena šventyklą / Foto: Kristina Stalnionytė

Lotosų ežerėliai

 

Nors nesulaukus PGR tyrimo rezultato iš kambario išeiti negalima, laukimo laikas neprailgsta: dviejų aukštų Angsanos apartamentai su dviem erdviais balkonais, atsiveriančiais į raudonais lotosais pražydusią lagūną, su tokiais pačiais namukais ant polių aplinkui. Pasėdžiu tai viename, tai kitame balkone su puodeliu arbatos ir ananasų pyragėliu, kurių ant stalo apdairiai paruošta visa lėkštė, kad belaukiant skrandis neišvarytų iš kambario. Kol apžiūriu naujas valdas, kuriose gyvensiu savaitę, iš registratūros telefonu pasiekia ir neigiamas testo atsakymas. Dabar galiu išeiti ir apsidairyti, kur patekau. 

 

Lagunos ežerėliai pražydę raudonais lotosais
Lagunos ežerėliai pražydę raudonais lotosais / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Nedidelis Lagunos miestelis įsitaisęs vakarinėje Puketo pakrantėje tarp kelių dirbtinių ežerėlių, kurie bendrai vadinami lagūna. Žali sausumos plotai tarp ežeriukų talpina kelis viešbučius su didelėmis žaliomis teritorijomis. Daugumą jų sudaro aplink lagūnas sustatyti atskiri poilsio nameliai, o šalimais, už siauro smėlio ruožo – Andamanų jūra. Tas smėlio ruožas – tai ilgas ir platus Bang Tao paplūdimys. 

 

Į kitą lagūnos krantą galima nueiti arba nuplaukti laivu ar keltu
Į kitą lagūnos krantą galima nueiti arba nuplaukti laivu ar keltu / Foto: Kristina Stalnionytė

Besiilsintys paplūdimiai

 

Paplūdimiai Pukete vieši, joks viešbutis negali jų pasisavinti ar uždaryti jūros pakrantės. Todėl nesvarbu, kuriame viešbutyje apsistojate ir prie kurio viešbučio maudotės. Poilsiauti tikrai yra kur. Čia daug paplūdimių be jokių viešbučių netoliese. Juos nuo kaimų skiria žali parkai arba kelias, o kartais – ir vienas, ir kitas. Jei savaitę būsite Pukete ir kas rytą bei vakarą maudysitės vis kitame paplūdimyje, dar nebūsite visų aplankę. Tam net dviejų savaičių nepakaks. Oficialiai paplūdimių saloje yra per keturiasdešimt, norint neskubant išbandyti visus, prireiktų bent trijų savaičių. Didžiausios Tailando salos Puketo ilgis siekia 48, o plotis – 21 kilometrą. 

 

Ilganosės valtys Bang Tao paplūdimyje Pukete
Ilganosės valtys Bang Tao paplūdimyje Pukete / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Bang Tao paplūdimyje matyti vos vienas kitas žmogelis. Pro banglentėmis apkrautą motorolerį pasuku link vandens, bet greit sustoju. Bangos daužosi į krantą, grasindamos nesiartinti. Geriau jau liksiu ten, kur jos nepasiekia. Banglenčių sargas, matyt, irgi taip galvoja, sėdedamas ant smėlyje pamestos dėžės, įsmeigęs akis į tolį. Prie jo įsitaisęs sulčių pardavėjas, savo vietą prie prekystalio perleidęs snaudžiančiam katinui. Jokios skubos ir jokių spūsčių. 

 

Katinas Tailando paplūdimyje
Sulčių pardavėjas / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Pasuku tolyn nuo pardavėjo-katino ir išilgai paplūdimio supiltu akmeniniu pylimu nužingsniuoju į privatų kiemą. Čia vyras švilpaudamas dažo laivą. Pamatęs mane ateina paplepėti. Sako, jis - italas, gyvena Pukete jau tris dešimtmečius, o gal dar ilgiau – pats metų nebesuskaičiuoja. Čia ir jūra šalia, ir klimatas malonus visus metus. Naudojasi pandemijos suteikta pauze apsitvarkyti, kaip ir dauguma kitų turistams pramogas organizuojančių žmonių. Žvejai irgi persidažo laivus, remontuojamos judriausios gatvės. Gera proga, kai nėra spūsčių. Be to, lietaus sezonas.

 

Bang Tao paplūdimys Pukete Tailande
Bang Tao paplūdimys Pukete / Foto: Kristina Stalnionytė

Sezoną nulemia musonai

 

Nuo kovo iki spalio prie Andamanų jūros tęsiasi lietaus sezonas. Tuomet vėjas pučia iš vandenyno, nešdamas drėgmę ir debesis. „Musonų sezonas“, - sako tajai ir supratingai žvalgosi į dangų. „Už valandos bus lietaus“, - tvirtina išvydę įtartinai tirštą debesėlį virš horizonto. Musonų sezonas reiškia, kad nuo jūros pučiantis vėjas atneša lietų ir daug drėgmės. Tačiau lyja čia ne ištisai, o trumpais ir smarkiais šuorais. Pakanka minutės, kad peršlaptum kiaurai, bet po penkių minučių jau šviečia saulė. Retkarčiais ji gali ir iki vakaro neprasišviesti, čia jau priklauso nuo debesies. 

 

Paplūdimys prie Andamanų jūros Tailande
Puketo salą juosia vaizdingi paplūdimiai / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Puketo saloje musonų sezonu lyja mažiau nei žemyne, tik kartą ar du per dieną. Čia būna daugiau šiltų ir saulėtų dienų. Tiesa, sušlapus išsidžiovinti pavyks tik įsijungus kondicionierių, nes ore tvyro tokia drėgmė, kad iš kambario išėjus į lauką atrodo lyg patektum į garinę pirtį. Net langai aprasoja iš išorės. 

 

Pukete yra keturiasdešimt paplūdimių
Pukete galima rinktis iš keturiasdešimties paplūdimių / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Sausasis sezonas prasideda, kai apsisukęs vėjas ima pūsti nuo žemyno. Tai nutinka rugsėjo - spalio mėnesį ir tęsiasi iki kovo. Tada Andamanų jūros kurortai sausakimši, daug veiksmo paplūdimiuose. Žinoma, taip nutinka ne pandemijos metu. O kol pandemija nesibaigė, paplūdimiai tušti ir vaizdingi tarsi pirmapradžiai, atokesniuose sutiksi vos kelis žmones. Gali ir visai nieko nesutikti. Girdėti tik bangų mūša ir palmėse šnarantis vėjas. Jei jis piktas ir pašėlęs, kartais taip pataršo palmes, kad nukrenta kokosų. Bumbt į smėlį didžiulis kietas vaisius – ir nejučia apsidžiaugi, kad rankšluostį pasitiesei atokiau. 

 

Paplūdimys prie Andamanų jūros Tailande
Paplūdimys vienam / Foto: Kristina Stalnionytė

Šiltos ir galingos bangos

 

Iš Bang Tao palei jūrą žingsniuoju į Lagunos paplūdimį. Čia irgi karaliauja aukštos bangos. Tokios lengvai išmuša suaugusįjį iš kojų. Neapdairiai įbridus į jūrą iki kelių, lengvai būsi išvoliotas lauk su pilnomis trumpikėmis ir pilna galva smėlio. Smagu, jei nenusisukai sprando. Tokiems nutikimams už akių užbėga gelbėtojas, atlekia švilpdamas vos išvydęs braidančius bangų pursluose. Perspėjęs iš jūros neveja, tik stovi ant kranto saugodamas, vis užmesdamas akį. Kol drąsuolių tik vienas kitas, galima susitvarkyti.

 

Paplūdimys prie Andamanų jūros Tailande
Pašėlę lietaus sezono bangos / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Patyrus bangų jėgą nesunku atspėti, kam palei jūrą nusidriekę viešbučiai turi didžiulius baseinus po atviru dangumi, su vaizdu į žydrą horizontą. Juose mirkti nėra jokio pavojaus. Tik vanduo nesūrus, o kartais - vėsesnis nei jūroje. Girdėti tas pats bangų griausmas, veidą glosto šiltas, drėgnas vėjas. Kai oro temperatūra siekia trisdešimt laipsnių, nei lietus, nei debesys nebaisūs. Priešingai, net smagu, jei besimaudant pakrapija lietutis. 

 

Paplūdimys prie Andamanų jūros Tailande
Kiekvienas paplūdimys skirtingas / Foto: Kristina Stalnionytė

Žalias, gauruotas ir smirdintis – kas?

 

Tarp maudynių norėtųsi ne tik šio to užkąsti, bet ir pavaikščioti sausumoje. Išlindę į gatvelę stabtelime prie turgaus pasižvalgyti, kas lentynose, ir užmatom durianą. Tai maždaug arbūzo dydžio vaisius su gauruota luoba ir trenkiantis iš tolo. Pietryčių Azijoje jis itin populiarus. Tam tikros durianų rūšys neįtikėtinai brangios - būna ir po tris tūkstančius eurų kainuojančių durianų. Tokių gatvės turguose nėra, be to, tokių net neįpirktume. Perkame, kokių yra. Turguje parduodamų durianų skiltelė kainuoja tris eurus. 

 

Duriano vaisiai Puketo turguje
Durianai turguje / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Atsikandu gabalėlį duriano užsikimšusi nosį. Dantys įsminga į kiaušinienę primenantį daiktą, baltsvai gelsvas minkštimas ištęžta, apsivolioja aplink liežuvį. Nekvėpuojant šį vaisių valgyti visai įmanoma, ir net skanu. Bet įkvepiu, ir pasidaro bloga. Dėl specifinio kvapo, galinčio rungtis su pūvančiais kiaušiniais, durianus Tailande draudžiama valgyti viešose uždarose patalpose, o kartais nepageidaujami ir valgytojai lauke. Durianas transporte – tabu. Kad nekiltų noras laužyti taisykles, numatomos nemažos baudos. Turgus – kas kita, čia viskas galima, jei tik kaimynai leidžia.

 

Taip atrodo išlukštenti durianai
Taip atrodo išlukštenti durianai / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Kaimynams leidžiant šveičiame, net ausys linksta. Juk žinome, kad daugiau to nedarysime. Geriau jau išalkus pakramsnoti ko nors kitko. Jei labai rūpi paragauti šios egzotikos, bet nedrąsu, galima pradėti nuo duriano pusbrolio stambiojo duonmedžio, angliškai vadinamo jackfruit. Tai – didžiausias pasaulio vaisius, panašus į durianą, tik jo aromatas ne toks stiprus. Duonmedžio gabalą praryju visai nesiraukydama. Po duriano nuotykio didžiausias iššūkis – kur nusiplauti rankas ir išsivalyti dantis.

 

Vaisiai Puketo gatvės turguje
Vaisiai Puketo gatvės turguje / Foto: Kristina Stalnionytė

Virš miško - gibonų šūksniai

 

Nusipraususi duriano kvapą išsilankstau žemėlapį. Akį patraukia žalias plotas netoliese ir užrašas apie Gibonų reabilitacijos centrą. Natūraliai šie gyvūnai saloje gyvena šeimomis toli viena nuo kitos. Bėda ta, kad brakonieriai daug gibonų jauniklių atima iš motinų, o motinas nušauna. Jaunikliai nelegaliai parduodami turistinėms pramogoms arba laikomi namuose kaip šunys, kol užauga. Užaugusios beždžionės niekam nebereikia, ir gyvūnas išmetamas numirti. Tokius nelaimėlius suranda Gibonų reabilitacijos centro darbuotojai. Jame išgelbėti gyvūnai ir gyvena. Kad išmestas gibonas prisitaikytų prie laukinių sąlygų ir išmoktų išgyventi pats, kartais prireikia ir dvidešimties metų. 

 

 

Gibonų šūkavimai aidi virš miško iš toli. Jų galima pasiklausyti pietaujant reabilitacijos centro restorane. Į patį centrą lankytojai neįleidžiami, tai privati mokslo organizacija. Sukame į Peang Prai restoraną, kurio antrame aukšte yra didelis balkonas su vaizdu į miško lagūną. Aplink – vien žalias kilimas. Iš čia puikiai girdėti gibonų balsai. Ant medžių auga bromelijos, galiniame kieme – prieskonių ir žolių daržas, kokius turi daugelis Puketo restoranų.

 

Vienas nuostabiausių potyrių Pukete - paragauti egzotiškų tajų virtuvės patiekalų
Vienas nuostabiausių potyrių Pukete - paragauti egzotiškų tajų virtuvės patiekalų / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Pietų gardumas neapsakomas. Tajų virtuvėje vyrauja jūros gėrybių ir visokių egzotiškų žolių patiekalai. Jūros gėrybės čia kur kas pigesnės už mėsą. Šefai lyg kokie dizaineriai juos papuošia gėlėmis, net puokštes ant patiekalų suraito. Ir nebūtinai – brangiame restorane. Tik derėtų nepamiršti, kad viskas tikrai labai aštru, išskyrus ryžius. Tailande galioja tokia taisyklė: kuo piečiau keliaujate, tuo patiekalai aštresni. Atskirai patiekiami ryžiai veikia lyg amortizacinė pagalvė pagrindiniam patiekalui sušvelninti. Virš miško šūkaujant gibonams, kertame orchidėjų žieduose patiektus pietus.

 

Bananų paplūdimyje - kokosai

 

Bananų paplūdimyje daug kas tikisi bananų, bet jokių bananų čia nėra. Ant bangų ramiai sūpuojasi ilganosės valtys, linguoja palmių šakos, po jomis - kokosų kioskelis. Iki jo tenka leistis takeliu nuo aukštoko skardžio. Čia užuovėja, nes šiokia tokia įlanka. Dauguma iš retų praeivių ir besimaudančiųjų - tajai, net šeimos su vaikais čia atvykę praleisti sekmadienio.

 

Bananų paplūdimys Pukete
Bananų paplūdimys Pukete / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Užsisakau kokosą ir pavėsyje iš po skėčio stebiu, kas dedasi aplink. Išlindęs iš šešėlio neilgai liksi nenusvilęs, net ir debesuotą dieną saulė godžiai griebia visas plikas odos vietas. Kremas nuo saulės būtinas, ir net pats stipriausias. Kokoso vanduo maloniai gaivina, ko daugiau norėti karštą dieną? Kad šie vaisiai atsidurtų kioskelyje, kokosų skynėjas palmių giraitėje, paėmęs ilgą kartį, nusitaiko į aukštybėse kabančią kekę. Karties gale pritvirtintas geležinis kirstukas. Pataikius juo nupjauti kokoso kotą, vaisius krinta žemėn. Geriau jau tuo metu po palme nestovėti. Prakirtus kokosą ir išgėrus vandenį, lieka kiautas, kurio vidinė dalis irgi valgoma.

 

Kokosas iš Bananų paplūdimio kioskelio Pukete Tailande
Kokosas iš Bananų paplūdimio kioskelio / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Baigusi gerti kokoso vandenį, iš jo šaukštu išgramdau baltą minkštimą. Restorane šaukštas patiekiamas kartu. Gatvės kokosui išgramdyti šaukštą reikia nešiotis kišenėje. Tai įprasčiausias, gaiviausias ir nebrangus gėrimas Tailande. Gatvėje kokosas kainuoja maždaug eurą, brangiame restorane – maždaug tris, o pačiame brangiausiame – penkis eurus.

 

Žvejai Bananų paplūdimyje Tailande Pukete
Žvejai Bananų paplūdimyje / Foto: Kristina Stalnionytė

Ne tik paplūdimiai

 

Pukete yra ką veikti ir be paplūdimių, bet retas šiltos jūros išsiilgęs lietuvis, ypač rudenį ar žiemą, pradės atostogas nuo kitokių pramogų. Tik iki soties išmirkus jūroje kyla noras pasivaikščioti po Puketo senamiestį ar nacionalinio parko gamtos takais, pasiplaukioti bambukiniais plaustais tropiniame miške, apsilankyti ananasų plantacijoje ar kaučiukų giraitėje. Pukete laisvėje vaikštinėja per tūkstantį vandens buivolų, į kuriuos galima pasižvalgyti nuo kelio, yra ir didžiausia bei moderniausia Azijoje šunų prieglauda, mielai ir nemokamai priimanti gyvūnų mylėtojus pasižvalgyti ar savanoriauti. O kur dar garsiausia Pietų Tailande romo darykla, golfo laukas, senoviniai Puketo namai-muziejai ir plaukiojantys restoranai.

 

Jei ketinate keliauti į Tailandą pandemijos metu, čia rasite detalią instrukciją, kaip nuvykti į Tailandą ir kokios taisyklės taikomos užsieniečiams.

 

Egzotiniai Tailando vaisiai
Egzotiniai vaisiai: pažiūrėjus - lyg ir nevalgomi, bet iš tiesų - neapsakomo skanumo / Foto: Kristina Stalnionytė
Kristinos Stalnionytės knyga Šuarų žemė - pirkti
Kristinos Stalnionytės knyga Kelias į Santjago de Kompostelą - pirkti
Kristinos Stalnionytės ir Ryto Šalnos knyga Peru spalvos - pirkti