Žemaitukų kinkiniai finišuoja Niūronyse

Šalikelėse raudonuoja aguonos, mėlynuoja lubinai, o rapsų laukai banguoja į visus kraštus lyg geltona jūra. Iš Upytės žemaitukai patys lekia pirmyn, nė raginti nereikia. Gaivu, šilta, kvepia artėjančia vasara. Su pavasariu atsisveikindamos pienės pūstelėjus vėjui apipila švelniais pūkais. Daugiau...


Pietų Kazachstane – kalnai, kanjonai, kriokliai ir ežerai

Bekraštės stepės, Baikonuras, Astana ir Nursultanas Nazarbajevas – tiek žinojau apie Kazachstaną iki skrydžio į Almatą. Na, dar - arkliena, kumisas, arbūzai, melionai. Daugiau...


Porto Santo saloje leiskis nešamas vėjo

Visureigio vairuotojas Nelio neskuba – paspoksojęs į bundantį Atlantą, sumurma kelis juokelius, o tada atraito stogo brezentą, kad aš ir dar trys keleiviai matytume erdvesnį vaizdą. Šią vietą reikia užuosti, pajusti, jos įkvėpti ir leistis nešamam vėjo. Daugiau...


Kachetija: Manana, chinkaliai ir gruziniški tostai

Nusileidę Tbilisyje, jau kitą dieną mikroautobusu išriedame išilgai slėnio vingiuojančiu keliu link Signachio miesto, neoficialiai vadinamo Kachetijos regiono sostine. Tikroji Kachetijos sostinė – Telavis. Autobusiuką vairuojantis gruzinas Akaki tylus, bet greitas – lenkia visus kelyje pasipainiojusius automobilius. Daugiau...


Šikšnosparnių viešbutis ir kermošius Setų žemėje

Kalvotoje ir miškingoje pietryčių Estijoje gyvena setai – ugro-finų kilmės etninė grupė, kurios teritorija per sieną nusidriekusi gilyn į Rusiją. Liuteronams estams stipriu estų kalbos dialektu kalbantys ortodoksai setai atrodo tylūs ir mįslingi, o ką mano rusai, kuriems priklauso bent trys ketvirtadaliai setų žemės, išvis neaišku. Daugiau...


Žemaitukų kinkiniais – į „Bėk bėk, žirgeli“ šventę

Pamanyk, arklius šventei pakinkys! – gūžteli pečiais ne vienas, išgirdęs tokią naujieną. Tačiau sužinojus, kad net aštuoni tradiciniai kinkiniai mediniais ratais dardės iš vieno Lietuvos krašto į kitą visą savaitę, įveikdami beveik tris šimtus kilometrų, nejučia pakyla antakiai. Daugiau...


Iš Luokės į Varnius žemaitukai lekia su vėjeliu

Kinkomas Kipšas muistosi, kasa žemę kanopa, žvengdamas mėgina priešintis. Šelmiškos ugnelės žybsi akyse, o prieš akis laukia beveik trys šimtai kilometrų kelio. Septynerių metų žemaitukas temps vežimą iš Luokės į Niūronis. Daugiau... 


Kubos Trinidade kvepia kava ir cukrumi

Skveruose groja gatvės muzikantai, aikštėje trupė rodo šiurpą keliančius spektaklius. Vienas vyras ryja gyvatę, kitas kramto degančias anglis ir voliojasi ant žarijų, keturi artistai kiloja stalą su ant jo sėdinčia moterim – ne rankomis, o įsikandę dantimis už keturių kampų. Daugiau...


Hanzos keliais: iš Kauno pro Kuldygą į Ventspilį

Ventspilyje, lietuviams tapusiame mėgiamu savaitgalių maršrutu, pasitinka spalvotos karvių skulptūros ir tarp medžių geltonuojanti Livonijos Ordino pilis, vasarą linksmai nuteikia žydinčios gėlių klombos, trykštantys fontanai ir daugiau nei dešimties kilometrų ilgio paplūdimys. Daugiau...


Žemaitukais pro Medvėgalį ir Šventą mišką

Varniuose skambant mišioms Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje apsirėdęs apsiaustu Kipšo šeimininkas Donatas primena šventąjį iš bažnyčios paveikslo – geraširdiškai šypsosi, siūlydamas bendražygiams tai puodelį vandens, tai iš vežimo ištrauktą avikailį, o žemaitukas trypia kojomis, nesulaukdamas mišių pabaigos. Daugiau...


Žemaitukai lekia pro Kelmę, Tytuvėnus, Baisogalą, Upytę

Iš Skruzdėlynės į Kražius išrieda ne visi vežimai. Lietuje tolstančius kinkinius palydi gaudytę pūsdamas Marijus, Žemaitijos vėliava mojuodamas raitelis Valdas ir apšlubęs Česlovo žirgas Tilsitas. Žemaituko žvilgsnis liūdnas ir mąslus – šeimininkas darda kitu vežimu, palikęs jį vieną lietuje. Daugiau...


Kaip Zadaro pakrantėje ieškojome Paškos

Jūra kairėje, jūra dešinėje, o priešais – lyg restoranėlis, lyg sūrių parduotuvė. Joje užklumpame moterėlę, pjaustančią į gabalėlius luitą Paškos sūrio. Pasirodo, ir fabrikėlis šalia, o sūriai į parduotuvę keliauja tiesiai iš jo. Sakome: „Kvieskite Pašką, padėkosime, kad tokius skanius sūrius į svietą paleidžia". Daugiau...


Hanzos pėdsakai Kuldygoje: pilys, dvarai ir vyndariai

Ir vėl į Latviją? – Stebisi ne vienas pažįstamas, išgirdęs, kad ruošiuosi pas braliukus. Ir ko gi ten? O pas braliukus įdomu - nei vaizdų, nei veiklos netrūksta. Pilys, parkai, gražūs miesteliai - latviai turi kuo pasigirti. Daugiau...