KELIAI

TAKAI

VIETOS

VEIDAI



Gamtos takais tarp driežų, uolų ir vynuogynų

 

Iki Europos – tūkstantis kilometrų, iki Afrikos – penki šimtai. Portugalijai priklausanti vulkaninė Porto Santo sala, kaip ir šalia jos esanti Madeira, kadaise išniro iš jūros dugno. Žemės jėga uolienų sluoksnius vienur pastatė statmenai, kitur iškėlė gulsčius, išpjovusi lyg torto gabalus. Saloje yra tik vienas miestas – Vila Baleira – ir keletas namų grupelių, turinčių savo pavadinimus. Daugiau...


Kaip Zadaro pakrantėje ieškojome Paškos

 

Ramiai riedame siauru Pago keliuku pro Kolano kaimą. Jūra kairėje, jūra dešinėje, o priešais – lyg restoranėlis, lyg sūrių parduotuvė. Užsukę užklumpame moterėlę, pjaustančią į gabalėlius luitą Paškos sūrio. Pasirodo, ir fabrikėlis šalia, o sūriai į parduotuvę keliauja tiesiai iš jo. Sakome: „Kvieskite Pašką, padėkosime, kad tokius skanius sūrius į pasaulį paleidžia.“ Daugiau... 


Vilja Klara, Santa Klara ir Che Guevara

 

Ilga smėlio juosta riedame į vandenyną, vėjas gainioja abipus kelio krištolo skaidrumo bangeles. Saulei išlindus iš debesies elektrinė vandens spalva mainosi į šviesiai žalią, prie ratų persišviečia dugnas. Kranto nematyti – tik jūra, smėlio lopiniai ir iš vandens kyšantys mangrovių kuokštai. Pylimu nutiestas kelias driekiasi į jūrą pusę šimto kilometrų, sujungdamas tris salas. Daugiau...


Sofi Loren ir kitos Kipro įžymybės

 

Toliau nuo karšto jūros smėlio, nuo bangų ir poilsiautojų minių alsuoja kitas Kipras – pakvipęs pušynais, apsigaubęs pievų žiedais. Pro akmeninius kaimų namus veda grįstos gatvelės, lauko keliai bėga į tolį pro vynuogynus ir alyvmedžių giraites. Pakelėse noksta apelsinai ir citrinos, į saulę stiebiasi žolynai, po pievas braido asilai. Dauguma kurortuose dirbančių kipriečių, kilusių iš 575 salos kaimų, svajoja per laisvadienius grįžti namo. Tik kaimuose išvysi tikrą Kipro veidą. Daugiau...


Kubos Trinidade kvepia kava ir cukrumi

 

Kulniuoju akmeniniu grindiniu pro apsilupusius ir naujai dažytus namus, mane lenkia dviračiai, arklių traukiami vežimai ir pypsintys taksi automobiliai. Pastarieji – ne bet kokie, o pusės šimto metų senumo amerikietiškas antikvaras. Dailiai dažyti, skrupulingai nušveisti, populiariausia spalva - šaltibarščių. Kuo ryškesnis, švaresnis ir ekstravagantiškesnis automobilis, tuo daugiau turistų, norinčių juo pasivėžinti. Vairuotojai išdidūs, pasipuošę skrybėlėm, dantyse - cigarai. Daugiau...


Porto Santo: Leiskis nešamas vėjo

 

Vos prašvitus jau sėdžiu visureigyje. Vairuotojas Nelio neskuba – paspoksojęs į bundantį Atlanto vandenyną, sumurma kelis juokelius, o tada atraito stogo brezentą, kad aš ir dar trys keleiviai matytume erdvesnį vaizdą. Pasak jo, Porto Santo saloje nėra kur skubėti. Šią vietą reikia užuosti, pajusti, jos įkvėpti ir leistis nešamam vėjo. Daugiau...


Savaitgalis Bavarijoje: dvi Pasakų karaliaus pilys

 

Traukinys rieda Alpių priekalnėmis, pro langus skrieja šviežia žolyte apsikloję šlaitai. Žali kilimai driekiasi į tolį ir aukštyn, kol atsiremia į snieguotas viršūnes arba susilieja su dangumi. Kai pas mus pakelėse dar baltuoja sniegas, Bavarijos žemėje skleidžiasi pavasaris. Šiame kalnų ir tarpeklių krašte atsidūrėme ne šiaip sau – čia Bavarijos karalius Liudvikas II turėjo dvi svajonių pilis, kurios dažnai įtraukiamos į gražiusių pasaulio pilių dešimtukus. Daugiau...


Zadaro gamtos pramogų festivalis – bėk, plauk, buriuok

 

Zadare plieskia saulė, dangumi pasišokinėdami skrieja pūkiniai debesėliai. Tinkamas oras buriuoti – jūroje pilna jachtų ir laivelių. Buriuotojai atsipūtę, jachtos supasi ant bangų, laukia Sunset Sailing – vienos iš Zadaro gamtos festivalio rungčių. Žvelgiant iš šalies varžybas lengva supainioti su pramoginiu pasiplaukiojimu - niekas neskuba, perdėm nepersistengia. Daugiau...


La Palmos sala - dangaus rezervatas

 

Jei iš viršaus pažvelgtumėte į Kanarų salynui priklausančią La Palmą, jos viduryje išvystumėte žiojintį plyšį, lyg pravertą milžinišką burną. Šią išdaigą prieš du milijonus metų suformavo keturių kilometrų gylyje pabudęs ugnikalnis, kurio nugara dabar iškilusi 2426 m virš vandens. Lavai ištekėjus į vandenyną, krateris įgriuvo. Norint apeiti beveik dešimties kilometrų pločio kalderą ir link vandenyno nusidriekusį žemės plyšį, tektų kulniuoti 28 kilometrus. Daugiau...


Dviračiu po Hanzos miestą Kuldygą

 

Kol Kuldygos aikštėje kremtu pusryčių bandelę, saulė senų namų sienomis nuo stogų lipa žemyn. Pasiekusi pamatus, aukso juosta atslenka akmeniniu grindiniu, užlieja mano pėdas ir šalia staliuko lūkuriuojantį dviratį. Netoli dviračius nuomojančio Rekreacijos centro įsikūrusį restoraną „Goldingen Room“ išsirinkau ne šiaip sau – jo pavadinime įamžintas senasis Kuldygos vardas, nuo kurio ir dera pradėti pažintį su šiuo Hanzos miestu. Daugiau...