Forarlbergo takais su žolininke ir bėgiotoju po kalnus

Vakariausiame Austrijos pakraštyje, įrėmintame Vokietijos, Šveicarijos, Lichtenšteino ir Bodeno ežero, debesis šukuoja aukštos Alpių kupros. Vos šimtą kilometrų iš šiaurės į pietus nusidriekusį Forarlbergą pervažiuoti automobiliu pakanka valandos. Daugiau...


Sofi Loren ir kitos Kipro įžymybės

Toliau nuo poilsiautojų minių alsuoja kitas Kipras – pakvipęs pušynais, apsigaubęs gėlių žiedais. Lauko keliai bėga į tolį pro vynuogynus ir alyvmedžių giraites, noksta apelsinai ir citrinos, į saulę stiebiasi žolynai, po pievas braido asilai. Tik kaimuose išvysi tikrą Kipro veidą. Daugiau...


Tuniso miražas

Nedžibo akyse atsispindėjo dykuma. Gęstančios saulės spinduliai, praslydę smėlio keteromis, paauksino antakius ir lopinėlį veido, kurį mačiau pro juodą, rūpestingai apmuturiuotą skarą. Daugiau...


Kaip Austrijos ūkininkas įkūrė rolsroisų muziejų

„Sėkmę lėmė šeimos palaikymas ir neblėstanti idėja“, – sako galantiškas žilaplaukis Francas Vonieris, dėl savo aistros senoviniams automobiliams ne kartą nukeliavęs į tolimus pasaulio kraštus ir per penkis dešimtmečius surinkęs didžiausią pasaulyje rolsroisų kolekciją. Daugiau...


Laumių burtai, fėjų dvaras ir Ašvienių fanai

Aš iš pasakų šalies, - sakau užsieniečiams, kai paklausia iš kur esu. Juk tik stebuklų šalyje dešimties metrų aukščio kalva – tai aukštas kalnas, o į vidury miško dunksančius akmenis paspoksoti suvažiuoja minios žmonių. Daugiau...


Kaip svajonė atgaivino vyndarių kaimą

Įkėlus koją į erdvų kiemą, apsupa vienaaukščiai ir dviaukščiai pastatai, nosį kutena iš akmeninės krosnies besiveržiantis tradicinio ėrienos kepsnio aromatas. Daugiau...


Gražiausias Utenos pastatas – bilietas į caro laikus

Įvažiuojantiems į Uteną iš Vilniaus ar iš Kauno pusės net naktį į akis krinta nedideli dailių formų rūmai: skaisčiai baltos sienos su durų ir langų apvadais, stambios kolonos, dveji aukšti vartai, nuo kurių grįstos gatvelės veda į pagrindinę gatvę. Daugiau...


Cėsys grąžina į viduramžius

Žvakės liepsna blaškosi, ant sienų mesdama šešėlius. Dešine laikau žibintą, kaire remiuosi į šaltą mūrą, kad nenuriedėčiau stačiais sraigtiniais laiptais. Virš manęs ir apačioje nusidriekusi tokių pat žibintų virtinė. Daugiau...


Sala, įkvėpusi Kolumbą atradimams

Pro atitrauktas pilotų kabinos užuolaidas seku ekrane raudonai žybsinčius salos kontūrus. Apačioje matyti vienintelio miesto - Vilos Baleiros - šviesos. Ratai bumbteli į takelio asfaltą - nusileidimas kietas, bet užtikrintas. Daugiau...



Čitagongo gentys suteikia Bangladešui ryškių spalvų

Bangladešo stogu praminta Čitagongo provincija su pagrindine šalies dalimi jungiasi tik siauru ruoželiu. Į pietvakarius išsikišusi teritorija keliautojams neretai atrodo lyg kita šalis – čia gyvena mažosios etninės grupės, artimos Tibeto, Mianmaro, Mongolijos tautoms. Daugiau...


Amazonijos šuarai priešinasi naftos bendrovėms

Susiglaudę nugaromis sėdėjome ant žemės Makaso autobusų stotyje, iš visų pusių apsupti klegančių vyrų, moterėlių ir vaikų. Šuaras Ju ir Manuelis iš Gvajakilio, pasirėmę į kuprines stebėjo sambrūzdį, o aš priešais penkialitrį vandens svarsčiau, ar jo pakaks pirmoms dienoms miške. Daugiau...


Juodakraujai žmonės ant Titikakos ežero bangų

Peru ir Bolivija Titikakos ežerą dalijasi per pusę, bet jame ant nendrinių salų plaukiojantys urai – tarsi atskiros respublikos piliečiai. Jų tėvynė – ne kokio nors prezidento valdoma šalis, o Mama Titikaka! Daugiau...