Įdienojus su rinke riestainių sustoju priešais dviaukštį pastatą, dar kvepiantį dažais. Kieme pūpso cemento maišas, į sieną atremtas karutis, drenažo vamzdis – matyti, kad statybos persikėlė į išorę. Čia netrukus sužaliuos gėlių darželis. Dar ne visi įrankiai suslėpti, bet langai švarutėliai, laiptas nušveistas, durų skambutis ragina greičiau jį spausti. Daugiau...

Čau Prajos upe plaukiančios auksinės baržos su nosyse išdrožtais mitinių būtybių kūnais, dviejų tūkstančių irkluotojų giesmės, iš šventyklų aidinčios vienuolių skanduotės ir būgnų griausmas – visa tai Bankoke buvo galima išvysti ir išgirsti spalio 21 dieną, per generalinę Tailando monarcho Ramos X-ojo paskutinės karūnavimo šventės repeticiją. Daugiau...

Vakariausiame Austrijos pakraštyje, įrėmintame Vokietijos, Šveicarijos, Lichtenšteino ir Bodeno ežero, debesis šukuoja aukštos Alpių kupros. Vos šimtą kilometrų iš šiaurės į pietus nusidriekusį Forarlbergą pervažiuoti automobiliu pakanka valandos. Daugiau...

Toliau nuo poilsiautojų minių alsuoja kitas Kipras – pakvipęs pušynais, apsigaubęs gėlių žiedais. Lauko keliai bėga į tolį pro vynuogynus ir alyvmedžių giraites, noksta apelsinai ir citrinos, į saulę stiebiasi žolynai, po pievas braido asilai. Tik kaimuose išvysi tikrą Kipro veidą. Daugiau...

Nedžibo akyse atsispindėjo dykuma. Gęstančios saulės spinduliai, praslydę smėlio keteromis, paauksino antakius ir lopinėlį veido, kurį mačiau pro juodą, rūpestingai apmuturiuotą skarą. Daugiau...

Vinjaleso kraštovaizdis driekiasi į tolį banguodamas tabako laukais, į kuriuos pažvelgus atrodo, lyg vėjas bėgiotų dramblio ausies dydžio lapais, paeiliui mindydamas vieną, kitą, trečią, o pasispyręs šoktelėtų ant kalvų, vadinamų mogotais. Čia laikas tyliai plaukia ant debesies, per pūkinius kraštus uosdamas dangun kylantį Kubos aukso aromatą. Daugiau...

„Sėkmę lėmė šeimos palaikymas ir neblėstanti idėja“, – sako galantiškas žilaplaukis Francas Vonieris, dėl savo aistros senoviniams automobiliams ne kartą nukeliavęs į tolimus pasaulio kraštus ir per penkis dešimtmečius surinkęs didžiausią pasaulyje rolsroisų kolekciją. Daugiau...

Aš iš pasakų šalies, - sakau užsieniečiams, kai paklausia iš kur esu. Juk tik stebuklų šalyje dešimties metrų aukščio kalva – tai aukštas kalnas, o į vidury miško dunksančius akmenis paspoksoti suvažiuoja minios žmonių. Daugiau...

Įkėlus koją į erdvų kiemą, apsupa vienaaukščiai ir dviaukščiai pastatai, nosį kutena iš akmeninės krosnies besiveržiantis tradicinio ėrienos kepsnio aromatas. Daugiau...

Bangladešo stogu praminta Čitagongo provincija su pagrindine šalies dalimi jungiasi tik siauru ruoželiu. Į pietvakarius išsikišusi teritorija keliautojams neretai atrodo lyg kita šalis – čia gyvena mažosios etninės grupės, artimos Tibeto, Mianmaro, Mongolijos tautoms. Daugiau...

Susiglaudę nugaromis sėdėjome ant žemės Makaso autobusų stotyje, iš visų pusių apsupti klegančių vyrų, moterėlių ir vaikų. Šuaras Ju ir Manuelis iš Gvajakilio, pasirėmę į kuprines stebėjo sambrūzdį, o aš priešais penkialitrį vandens svarsčiau, ar jo pakaks pirmoms dienoms miške. Daugiau...