Naujos taisyklės Tailande: kaip saugiai mėgautis gatvės maistu

 

Parašė: Kristina Stalnionytė

 

Keliaujant Tailande lengviausia pasiklysti ne paplūdimiuose, ne tarp namų ir net ne tarp bambukų, o turguose tarp maisto prekių ir produktų. Taip nutikus vargu ar pavyks išeiti alkanam. Bankoke dieną ir naktį verda gyvenimas tarp puodų. Sutemus kai kurios gatvės virsta šviečiančių reklamų tuneliais, kyla didžiulės transporto spūstys, tarp jų į visas puses liejasi pėsčiųjų srautai, o palei gatves nusidriekia maisto prekystaliai. Aplink pypsi, ūžia, rėkauja, švilpia. Tarp šios maišalynės juda nesuskaičiuojama gatvės gurmanų minia. Kvepia iš visų puodų, sunku išsirinti. Turbūt dažnam kils klausimas, ar šiuo sudėtingu laikotarpiu ir net jam pasibaigus Tailande bus saugu ragauti gatvės maisto.

 

Kol kas atvykimas į Tailandą užsieniečiams apribotas, bet šalis intensyviai ruošiasi naujam turizmo laikotarpiui, kai vėl atvers sienas ir visur bus galima keliauti. Dabar po Tailandą keliauja tik patys tajai ir šalyje su ilgalaikėmis vizomis gyvenantys svetimšaliai. Nei vieni, nei kiti nesiskundžia – šalies viduje situacija valdoma ir keliauti saugu, bet kirsti sieną itin sudėtinga. Tailandas Covid 19 akivaizdoje kur kas atsargesnis už daugelį šalių kaimynių, todėl ir laikosi geriau nei daugelis iš jų. Nuolankumas, įaugęs tajų kraujyje, lemia ir jų drausmingumą bei santūrumą. Tajai neprieštaraudami laikosi atstumo ir dėvi kaukes, o šalies sveikatos apsaugos tarnybos dirba pilnu tempu.

 

Gatvių prekyba šalies miestuose jau atlaisvinta, o maisto turgūs, taip pamėgti tajų ir užsieniečių, vėl mirga savo įvairumu ir kvepia gardžiausiais aromatais. Tik dabar juose tvarka sugriežtinta - reikia dėvėti kaukę ir laikytis atstumo. Kaip tajai ir užsieniečiai šiuo sudėtingu laikotarpiu Bankoke ragauja gatvės maisto, pasakojama šiame video:

 

 

Ką išvysime ant tajų prekystalių, kai bus atidarytos sienos ir vėl galėsime laisvai keliauti? Apart naujų higienos ir saugos taisyklių bei griežtos kontrolės, turguose maistas bus toks pat skanus kaip ir anksčiau. Bankoke suvaldžius Covid 19 situaciją, ant prekystalių vėl grįžo išversti jūrų agurkai ir šūsnys krabų, iš bulvinių maišų raudonuoja kalnai skirtingų džiovintų krevečių, tarp kurių kažin ar rastum dešimt skirtumų, nors ant maišų surašytos kainos ženkliai skiriasi. Kitų pardavėjų maišuose juoduoja, žaliuoja ar net žydi visokios arbatos, šalia jų pardavinėjamos iš sezamų sėklų padarytos skulptūros, pūpso įvairių spalvų, dydžių ir formų koldūnai. 

 

Gatvės šefai gurmanams palei nosis kiloja makaronus, ant grotelių skrudina kalmarus, aštuonkojus, krevetes, žuvis ir kitokias jūrų gėrybes, puoduose garina ryžius bei daržoves, troškintuvėse čirškina jautieną, ančių ir vištų šlauneles bei sparnelius. Šefai dabar ne tik kaukėti, bet ir pirštinėti. Taip pat užsimaskavę ir valgytojai. Iš už kaukių kyšo tik tajų ausys ir giedros, taikios akys. Užsienietį dažniausiai pažinsi dėl ūgio ir dėl šviesių plaukų. Prie kaukių tajai greit priprato, o gal jiems net ir nereikėjo pratintis – dėl dažno oro užterštumo miestuose kaukes buvo įprasta dėvėti ir anksčiau. Tik maisto turguose jų pamatydavai kur kas rečiau nei dabar.

 

Viliodami išretintą valgytojų minią, gatvės virėjai šūkaudami keptuvėse varto aštuonkojus ir kalmarus su ryžiais, iš jų puodų garuoja visokių sukapotų gardumynų aromatai. Kitų keptuvėse – makaronai su viščiukų gabalėliais ar ančių sparneliai. Padažų kvapai kutena nosį ir nevalingai veda prie puodų ir keptuvių. Galima paragauti kepto skorpiono, tarakono ar tarantulo. O štai blogas kvapas gatvėje išduoda durianų pardavėjus. Iš tolo trenkiantis arbūzo dydžio vaisius, kurio gauruota luoba primena drakono odą, Pietryčių Azijoje itin populiarus. Dėl specifinio kvapo, galinčio rungtis su užsikimšusia kanalizacija, jį dažnai draudžiama valgyti viešose uždarose patalpose, o kartais nepageidaujami ir valgytojai lauke. Durianas transporte – tabu. Kad nekiltų noras laužyti taisyklių, numatomos nemažos baudos. Turgus – kas kita, čia viskas galima, jei tik kaimynai leidžia.

 

Gatvių kepėjai ir virėjai dar ir tikri artistai. Kai kurių šefų šou primena ugnies kamuolių svaidymą į juodą dangų ar kėglių mėtymą. Kas iš keptuvės išlekia į orą, pagaunama taip pat vikriai. Prie tokių meistrų nusidriekia ilgos, nors ir retos alkanųjų eilės. Tailande atostogaujant užsimesti ant juosmens kilogramą kitą – anokia čia nuodėmė. Užtat potyris nepakartojamas. Ir žinoma, svarbu, kad viskas vyktų saugiai.

 

Kristinos Stalnionytės knyga Šuarų žemė - pirkti
Kristinos Stalnionytės knyga Kelias į Santjago de Kompostelą - pirkti
Kristinos Stalnionytės ir Ryto Šalnos knyga Peru spalvos - pirkti