Primityvusis kelias į Santjago de Kompostelą – pats seniausias

 

Primityvusis (Pirmykštis)  kelias į Santjago de Kompostelą senesnis už kitus per Ispaniją besidriekiančius Šv. Jokūbo kelius. Juo IX a. pradžioje prie Šv. Jokūbo kapo atjojo pirmasis piligrimas - Astūrijos karalius Alfonsas II.

 

Legenda pasakoja, kad apaštalo Jokūbo kūną po mirties mokiniai valtimi atplukdė iš Jeruzalės į Galisiją ir slapta palaidojo Libredono kalno papėdėje. Tais laikais buvo manoma, kad apaštalai užsitarnavo atgulti poilsio toje žemėje, kurioje skelbė Kristaus mokslą.

 

Ilgainiui kapas buvo pamirštas, tačiau 814 m. atsiskyrėlis Pelajus, išvydęs danguje pranašingas žvaigždes, jį surado. Prie marmuriniame sarkofage besiilsinčių palaikų atskubėjęs vyskupas Teodomiras paskelbė, kad jie - Šv. Jokūbo, ir apie radinį pranešė tuometiniam Astūrijos karaliui Alfonsui II. 

 

Iš Ovjedo romėnų keliais prie palaikų atjojęs karalius atrėžė Teodomirui gabalą žemės aplink kapą ir įsakė pastatyti pirmąją Šv. Jokūbo bažnyčią. Netrukus šioje vietoje išaugo Santjago de Kompostelos miestas. 

 

Ovjedo miesto aikštė / Foto: Kristina Stalnionytė
Ovjedo miesto aikštė / Foto: Kristina Stalnionytė

Kelio ženklai ir rodyklės

 

Primityvųjį kelią galima pradėti Ovjede arba įsukti į jį iš Šiaurinio kelio už Villaviciosa miestelio, esančio maždaug 45 km nuo Ovjedo. Šią maždaug 300 km atkarpą viduramžiais pasirinkdavo daugiausiai piligrimų. Kita kelio atšaka už Villaviciosa miestelio veda jūros link ir vėl susijungia su Šiauriniu keliu.

 

Primityvusis kelias nuo Ovjedo driekiasi per neaukštus kalnus, tolyn ir tolyn nuo jūros, o Melidėje susijungia su Prancūziškuoju keliu. Primityviuoju keliu eina mažiausiai piligrimų, nes čia didesni aukščių skirtumai, rudenį ir pavasarį dažnai lyja, prieglaudos mažesnės. Geriausia šiuo keliu eiti vasarą arba ankstyvą rudenį, kol dar neprasidėjo lietūs. Kelionė iš Ovjedo į Santjagą užtruks maždaug dvi savaites. 

 

Primityvusis kelias sužymėtas taip pat gerai kaip ir Prancūziškasis, rodyklės aiškios ir jų pakankamai, iš kelio beveik neįmanoma išklysti. Kur nėra geltonų rodyklių, yra stulpeliai su šukutės kriauklės simboliu. Kriauklės padėtis rodo Santjago kryptį, bet Astūrijoje ir Galisijoje skirtingai: Astūrijoje kryptį rodo kriauklės viršūnėlė, o Galisijoje – nugarėlė (t.y. ta vieta, kur geldelės pusės susijungia).

 

Piligrimai ruošia vakarienę / Foto: Kristina Stalnionytė
Piligrimai ruošia vakarienę / Foto: Kristina Stalnionytė

Piligrimų namai

 

Atstumai tarp piligrimų namų Primityviajame kelyje nėra tokie dideli kaip buvau girdėjusi prieš kelionę. Jie vieni nuo kitų nutolę maždaug 15-20 kilometrų atstumu, o tokias distancijas nesunkiai galima įveikti per dieną. Yra atkarpų, kuriose piligrimų namai stovi tankiau, o didesniuose miesteliuose veikia po kelis. Nakvynės kaina piligrimų namuose – 5-10 eurų.

 

Pasitaiko, kad atėjus į piligrimų namus visos vietos jau būna užimtos, bet giedrą naktį galima nakvoti ir lauke po atviru dangumi ar dėl atsargos po kokiu nors stogeliu. Primityviajame kelyje man teko lauke nakvoti du kartus, bet ne dėl vietos trūkumo, o dėl piligrimų knarkimo ir šviežio oro trūkumo kambaryje (nors visada stengdavausi užsiimti vietą arčiausiai lango). Teko su miegmaišiu kraustytis į kiemą, bet tomis naktimis geriausiai išsimiegojau.

 

Rytas Primityviajame kelyje / Foto: Kristina Stalnionytė
Rytas Primityviajame kelyje / Foto: Kristina Stalnionytė

Maršrutas ir sudėtingumas

 

Oviedo mieste veikia turizmo informacijos centras, kuriame galima įsigyti Primityviojo kelio (Astūrijos provincijoje) brošiūros stiliaus knygelę su žemėlapiu, pažymėtais atstumais, aukščių skirtumais, nurodytais piligrimų namais ir nuotraukomis. Man praktiškai jos ir pakako, o įėjusi į Galisiją nusifotografavau tolesnius žemėlapius, kabančius kažkurioje prieglaudoje.

 

Oviedo miesto knygynuose galima nusipirkti ir detalų viso Primityviojo kelio gidą ispanų kalba, dėl anglų negalėčiau tvirtinti. Primityvusis kelias dažniausiai pridedamas prie Šiaurinio kelio gido kaip alternatyvus maršrutas.

 

Kelias driekiasi per neaukštus kalniukus, nesiekiančius dviejų kilometrų aukščio, bet kasdien tenka daug kartų kilti ir leistis šlaitais. Kiekvienas atsižvelgdamas į savo fizinę formą gali nuspręsti, ar bus pajėgus tokiomis sąlygomis keliauti po maždaug 25 kilometrus per dieną.

 

Aukščių skirtumų atžvilgiu šis kelias laikomas bene sunkiausiu iš visų Šv. Jokūbo kelių. Tai nereiškia, kad jis labai sudėtingas, o tik tai, kad visi kiti keliai yra lengvesni. Trumpiausias mano nueitas atstumas šiame kelyje buvo 9, ilgiausias – 36 kilometrai per dieną. Vidutiniškai nueidavau 25 kilometrus. Šiame kelyje neteko sutikti nei vieno dviratininko.

 

Kelyje pakankamai parduotuvėlių ir barų, kur galima pavalgyti. Pakanka neštis maisto vienam kartui užkąsti ir pusės litro vandens butelį. Prie kelio yra čiaupų, iš kurių teka geriamasis vanduo, nuolat galima pasipildyti atsargas.

 

Pietūs kalno viršūnėje / Foto: Kristina Stalnionytė
Pietūs kalno viršūnėje / Foto: Kristina Stalnionytė

 

Primityviojo kelio žemėlapis