Orlické hory – kalnai pradedantiems vaikščiotojams

Parašė: Aušrinė Šėmienė

Dienos atstumu nuo Lietuvos ne tiek jau daug lietuviams nežinomų vietų. Viena tokių – Čekijoje, – Orlické hory regionas – Erelių kalnai. Jis yra šalies šiaurės rytuose ir ribojasi su Lenkija. Ideali vieta pradedantiems vaikščiotojams, vyresniems žmonėms, nepagalintiems, patogi keliaujantiems su mažais vaikais. Malonus oras, žalios aukštumų pievos, plačios panoramos ir sotus maistas. 

Deštné kaimelyje varpų meistras Janas Šeda sėda prie darbo stalo ir žingsnis po žingsnio ima rodyti, kaip pasigaminti varpelį, tokį, kokius anksčiau ūkininkai kabindavo prie arklių pavalkų, kad atlekiančios vežėčios iš tolo būtų girdėti. Nustembu ir šiek tiek nusiviliu, kai Janas į varinio varpelio vidų įdeda paprasčiausią varžtą ir abi būsimo varpelio dalis „suklijuoja“ įkaitusiu aliuminiu. „Nori pabandyti?“, – klausia patilindžiavęs. Skamba gražiai, bet – ne, bandyti nenoriu, per daug karšta atrodo ugnis.

Ši pamoka – varpų amato pradžiamokslis, o pas Janą dirbtuvėje oho kokių yra varpų! Išlietų nuo mažiausių iki milžiniškų, – nors į varpinę kabink. Ir skamba jie skirtingai. Prie laukujų durų jis yra net karilijoną įtaisęs, kuris neįmantrią melodiją sugroja, kas ketvirtį valandos. Tačiau Janas jį yra „išmokęs“ groti ir rimtesnius kūrinius, – viduje įtaisytas kompiuteris sujungtas su mobiliuoju telefonu. Janas paspaudo mobiliojo mygtukus ir karilijonas užgroja Europos himną.

Janas Šeda dirbtuvę Deštné turi nuo 1999-ųjų, bet varpai jo šeimos verslas jau yra 400 metų. Tad varpininkas žino visas kartų kartoms perduodamas varpų gamybos paslaptis. Beje, Čekijoje varpus gamina tik vyrai, kaip Janas. O jo žmona Barbora keramikė – tad ši dirbtuvė dviguba, – galima įsigyti ne tik varpą, bet ir „skanų“ puodelį.

Dabar Janas daro 19 formų varpus,  karvėms, arkliams ir net bažnyčioms. Jis sako, kad didžiausias Čekijos varpas yra Prahoje. Jis sveria net 19 tonų. O antrasis pagal dydį – netoliese esančiame Hradec Kralove. Palyginus su prahiškiu jis – vaikas, – sveria vos 7 tonas. Janas dar kartą patilindžiuoja ką tik pagamintu varpeliu ir teigia, kad visi keliautojai po Erelių  kalnus gauna pasą, kuriame reikia įspausti pakeliui stotelėse rastus antspaudus. Tokių stotelių su įdomesniais objektais yra net 18.

„Jei surinksite bent penkiolika atspaudų, grįžkite pas mane ir gausite dovanų“, – teigia varpų meistras.

Deštné kaimelyje yra 500 gyventojų, tačiau vasaromis, kai suvažiuoja turistai, čia žmonių būna septynis kartus daugiau, nei įprastai. Kone kiekvienas kaimelio gyventojas nuomoja kambarius. Atostogautojus čia vilioja švari gamta ir visiems patogūs kalnai. Orlické hory ir Deštné yra maždaug valanda kelio nuo Hradec Kralovo, iš Lietuvos važiuojant automobiliu patogiausia sukti pro Lenkijos Vroclavą ir Klodzko miestelį. Pasiimame iš Jano pasus ir traukiame pasivaikščioti. Netoliese yra lyno kelias, kuris užkelia ant kalno. Jį pasiekti galima automobiliu, pėsčiomis, o adrenalino mėgėjams paspirtukais, keturračiais arba dviračiais.

Prie Deštné Erelių kalnai žemi, malonūs. Takai sužymėti. Jais einant pakeliui galima pamatyti daug įdomių dalykėlių – koplytėlių, apleistų bažnyčių, įdomesnių medžių, pasižvalgyti po plačias panoramas, pas vietinę žolininkę išgerti vaistažolių arbatos ir informaciniuose stenduose paskaityti vietines legendas, pavyzdžiui, apie mergaitę Kačeničinką, žinoma, jeigu mokate čekiškai. Beje, kol kas šiose apylinkėse dauguma keliautojų čekai, tai susikalbėti kitomis kalbomis gali būti kebloka, tačiau žmonės čia malonūs ir paslaugūs, be to, pirštų kalbos dar nieks neatšaukė.

Sutikome nemažai ir keliautojų kalnų dviračiais. Puiki vieta pratintis prie tokio dviračio, o vėliau juo galėsite įveikti ir statesnius šlaitus. Miesteliuose laukia restoranai su vietiniu ir tarptautiniu maistu. Pagrindinis patiekalas geresniame restorane, pavyzdžiui, „Kozi chlivek“ („Ožkų pašiūrė“, nors neatrodo pašiūrė) nesieks 10 Eur, alus – vos 1,5 Eur. Tačiau Čekija garsėja ne tik alumi, – ragavau ir įdomaus gėrimo – apynių limonado. Skanu. Beje, „Kozi chlivek“ galima paragauti patiekalų iš ožkų sūrio.

Jei keliautumėte su vaikais, neabejotinai jie nenorėtų tik grožėtis kalnais. Viena iš vietų, kuri jiems gali palikti neišdildomą įspūdį – Hradec Kralovo šiaurėje esantis Dvůr Králové. Tai ne šiaip zoologijos sodas, o safaris, kur į gyvūnus galima žvalgytis iš tikrų tikriausio safario automobilio. Smagi patirtis ir mažiems, ir dideliems. Šiemet Dvůr Králové safario parkas mini 75-erių metų sukaktį. Jis buvo įsteigtas 1947-aisiais, mat XX amžiuje čekų biologai organizavo keletą ekspedicijų į Afriką ir atvežė keliolika žvėrių, kuriuos teko kažkur apgyvendinti.

Iš pradžių tai buvo nedidelis zoologijos sodas, bet 1965 m. direktoriumi tapus Josefui Vágneriui, jo inicijuota zoologijos sodo pertvarka turėjo įtakos gyvulininkystės standartams ir zoologijos sodų kultūrai ne tik tuometinėje Čekoslovakijoje, bet ir pasaulyje. Afrikos entuziastas J. Vágneris mažytį, menkai žinomą zoologijos sodą pavertė į didžiausią Europoje afrikinių kanopinių gyvūnų kolekciją. Jis surengė dar dešimt ekspedicijų į Afriką ir į tuometinę Čekoslovakiją buvo atvežta daugiau kaip 3 000 gyvūnų, daugiausia – iš didžiųjų Rytų Afrikos lygumų. Kai kurie gyvūnai iškeliavo į kitus Europos zoologijos sodus, bet dauguma vis dėlto liko Dvůr Králové, sudarydami kai kurias didžiausias antilopių, zebrų, žirafų, buivolų ir raganosių bandas už Afrikos ribų.

Safario parke gyvena įvairų rūšių antilopių, žirafų, zebrų, gorilų, šimpanzių, buivolų, karvių, raganosių, hipopotamų, surikatų, įvairių paukščių, roplių ir netgi keli liūtai. Pastariesiems įrengta speciali vieta, į kurią patekti galima tik pro didžiulius spygliuotus užtvarus, o automobilio vairuotojas, prieš įsukdamas, nuleidžia langų grotas, kad koks pikčiurna neužkabintų turisto nagu. Tik šiltuoju metų laiku veikiančiame parke yra ir atskira Madagaskaro gyvūnų ekspozicija. Kai kurie gyvūnai net ir karštą vasarą papildomai šildomi. O žiemą dauguma gyvūnų praleidžia specialiuose viešbučiuose.

Dabar ekspedicijos į Afriką neberengiamos. Priešingai – Dvůr Králové safario parko viena svarbiausių misijų – apsaugoti nykstančias laukinės gamtos rūšis, pavyzdžiui, išsaugoti ir grąžinti į Afriką raganosius. Beje, raganosiai yra šio zoologijos sodo pavyzdinė rūšis, čia gyvena ir gamtoje išnaikintas šiaurės baltasis raganosis, – baltojo pietinio raganosio porūšis.

Parko darbuotojai didžiuojasi, kad per metus juos aplanko per 650 tūkstančiai turistų, kurie net į Hradec Kralovą atvyksta tik dėl safario. 75 ha plotą užimantis safario parkas yra didžiausias ne tik Čekijoje, bet ir Slovakijoje.

Į Dvůr Králové galima atvykti ne vienai dienai. Čia yra ir viešbutis, ir bungalai, ir net glampingas, kur afrikeitiško stiliaus palapinės įrengtos ne tik ant žemės, bet ir medžiuose. Vietiniame restorane patiekiami Afrikos įkvėpti patiekalai, pavyzdžiui, strutienos ragu ar su avinžirniais troškintas ešerys. Kol vaikai džiaugiasi gyvūnais, mamos, tėtės ir seneliai gali užsisakyti viso kūno masažą. 

Rytų Čekijoje yra ką veikti ir karinio paveldo mėgėjams. Netoli Hradec Kralovo yra XIX a. gynybiniai įtvirtinimai „Jozefov“. Juos įsakė pastatyti Austrijos imperatorius Pranas Juozapas. Per septynerius metus pastatyti įtvirtinimai buvo tokie galingi ir kainavo tiek, kad pats Pranas Juozapas ėjo žiūrėti, ar plytos ne iš aukso. Paradoksas, kaip dažnai nutinka, įtvirtinimai niekada nebuvo panaudoti. Užtat dabar gerai turistams – galima ne tik kopinėti įtvirtinimais, bet ir su gidu landžioti šimtus metrų besitęsiančiais urvais.

Kiti kariniai įtvirtinimai yra prie Lenkijos sienos Dobrošove, netoli Náchod miestelio. Jie – iš II Pasaulinio karo. Įtvirtinimai buvo pastatyti tikintis apsisaugoti nuo nacių, beje, irgi niekada nepanaudoti. Dabar juos lanko karinio paveldo mėgėjų klubų nariai, kuriuos aktyviai remia valstybiniai turizmo biurai. Objektas dar restauruojamas, bet greitai jau bus galima patekti ir vidun. Sako, čia irgi yra didžiuliai urvai.